- Turime sandėlyje
/images/books/14903622/1732194148_Capture.JPG)
- Autorius: Lina Buividavičiūtė
- Leidėjas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
- Metai: 2024
- Puslapiai: 72
- ISBN: 9786094804502
- Formatas: 14,2 x 22,6 x 0,8 cm, minkšti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
Atsiliepimai
Aprašymas
„Kelionių“ – trečioji poetės Linos Buividavičiūtės knyga. Ją sudaro trys skyriai. Pirmame, pasitelkiant nuorodas į mitus, literatūrą ir filmus svarstoma apie ribiškumą, moterystę ir motinystę, atspindimas tam tikras istorinis ir kultūrinis laikotarpis. Antrame kalbama apie buvimą priklausomu ir kopriklausomu, įvardijamos ir analizuojamos žmogaus manijos, nuokrypiai, perversijos. Nors atsispiriama nuo asmeninių patirčių, vis dėlto vien asmeniškumais neapsiribojama – žvelgiama plačiau ir giliau, gvildenant socialinius, kartos ir tautos istorijos aspektus. Trečiasis skyrius – lyg žingsnis tolyn nuo ankstesnėse autorės knygose plytėjusių „tamsiųjų“ erdvių, vengiant įnoringo pozityvumo, tačiau matant ir kitą „gaubto“ pusę, be perdėtos juodregystės, bet ir be rožinių akinių: rašoma apie atrandamą santykį su tikėjimu, su kitu ir pačia savimi.
Lina Buividavičiūtė (gim. 1986) – poetė, literatūros kritikė, kultūros apžvalgininkė. VU Kauno fakultete studijavo filologijos mokslus. Dirba VU universiteto lektore, yra laisvai samdoma tekstų kūrėja. 2017 m. išleido pirmą poezijos knygą „Helsinkio sindromas“, o 2021 m. antrą – „Tamsieji amžiai“; pastaroji pateko į akcijos „Metų knygos rinkimai“ penketuką, į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ekspertų kasmet sudaromą kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką ir į portalo 15min.lt geriausių Lietuvos rašytojų metų knygų rinkimų penkioliktuką. Autorė aktyviai dalyvauja įvairiuose literatūros skaitymuose, performansuose, seminaruose, festivaliuose, konkursuose Lietuvoje ir svetur.
EXTRA 30 % nuolaida su kodu: EXTRA
Akcija baigiasi už 3d.17:15:10
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 5 €. Nuolaidos nesumuojamos.
- Autorius: Lina Buividavičiūtė
- Leidėjas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
- Metai: 2024
- Puslapiai: 72
- ISBN: 9786094804502
- Formatas: 14,2 x 22,6 x 0,8 cm, minkšti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
„Kelionių“ – trečioji poetės Linos Buividavičiūtės knyga. Ją sudaro trys skyriai. Pirmame, pasitelkiant nuorodas į mitus, literatūrą ir filmus svarstoma apie ribiškumą, moterystę ir motinystę, atspindimas tam tikras istorinis ir kultūrinis laikotarpis. Antrame kalbama apie buvimą priklausomu ir kopriklausomu, įvardijamos ir analizuojamos žmogaus manijos, nuokrypiai, perversijos. Nors atsispiriama nuo asmeninių patirčių, vis dėlto vien asmeniškumais neapsiribojama – žvelgiama plačiau ir giliau, gvildenant socialinius, kartos ir tautos istorijos aspektus. Trečiasis skyrius – lyg žingsnis tolyn nuo ankstesnėse autorės knygose plytėjusių „tamsiųjų“ erdvių, vengiant įnoringo pozityvumo, tačiau matant ir kitą „gaubto“ pusę, be perdėtos juodregystės, bet ir be rožinių akinių: rašoma apie atrandamą santykį su tikėjimu, su kitu ir pačia savimi.
Lina Buividavičiūtė (gim. 1986) – poetė, literatūros kritikė, kultūros apžvalgininkė. VU Kauno fakultete studijavo filologijos mokslus. Dirba VU universiteto lektore, yra laisvai samdoma tekstų kūrėja. 2017 m. išleido pirmą poezijos knygą „Helsinkio sindromas“, o 2021 m. antrą – „Tamsieji amžiai“; pastaroji pateko į akcijos „Metų knygos rinkimai“ penketuką, į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ekspertų kasmet sudaromą kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką ir į portalo 15min.lt geriausių Lietuvos rašytojų metų knygų rinkimų penkioliktuką. Autorė aktyviai dalyvauja įvairiuose literatūros skaitymuose, performansuose, seminaruose, festivaliuose, konkursuose Lietuvoje ir svetur.
Atsiliepimai
-
-
Patricija T.
-
2025-01-31
Rodyti daugiauJau senokai skaitau Linos eilėraščius FB, kurie vis pagauna, vis sustabdo tame socialinių tinklų skubėjime, o „Kelionių“ neabejojau, kad skaitysiu. Pasigrožėjau nuostabia leidyba, dailininkė Deimantė Rybakovienė nuostabiai papildė Linos tekstus, o pirmoji knygos dalis, toji, kuri labiausiai kalbasi su kitais autoriais – Kulvinskaite, Ditlevsen, Kingu, Plath, Yeats, Ari Aster – man iš visų trijų patiko labiausiai, iškart įtikino ir įtraukė, vis jaučiau pasikartojantį vaikystės (ir ne tik) traumų skaudulį, nuo „Trumeno“, kurio patirtis taip siejosi su pačios atsiminimais, pačios vis sau kartojamais: „Nes mane mokė: jei ryte juoksiesi, vakare – verksi“, svarstymo apie kūrybinį narciziškumą, man negalint atsikratyti minties, kad iš tiesų narcizai veikiau jau aplink kuriančiąją, nes patys narcizai retai kada, o gal niekada nepagalvoja, kad yra narcizai, bet labai daug apie tai galvoja aplink juos esantys, „nelaimingas motinas, kiekviena nelaiminga savaip“, savęs dalinimą tarp kūrybinio išsipildymo ir išsipildymo vaikuose.